Sveiki! Mes esame darželis „Meškakojis“

Jeigu skaitote šį tekstą, tikėtina, kad galvojate apie darželį.

Gal jau ieškote. Gal dar tik svarstote. Gal jau radote, bet dar turite neatsakytų klausimų...

---

Mes esame privatus vaikų darželis Vilniuje. Dirbame su 2–6 metų vaikais. Turime tris grupes. Turime kiemą. Turime aiškų dienos ritmą. Turime patirties.

Bet jei reikėtų pasakyti paprasčiau - mes esame vieta, kur vaikas nėra paliekamas „priprasti“, o tėvai - tiesiog pasitikėti, be gilesnio kasdienio dialogo.

Mes tikime, kad:

• Vaikas turi teisę į savo tempą.

• Jautrumas nėra problema, kurią reikia „sutvarkyti“.

• Žaidimas nėra pertrauka tarp „rimtų veiklų“. Tai ir yra mokymasis.

• Procesas svarbiau nei gražus darbelis ar užduotėlių lapai.

• Ryšys su vaiku yra pagrindas viskam.

Mūsų kasdienybė - tikra. Su emocijomis, su konfliktų mokymusi, su džiaugsmu, su sunkesnėmis dienomis.

Kodėl pradėjome rašyti šį blogą

Turbūt galėtume apsieiti ir be jo.

Svetainėje jau yra informacija apie grupes, programą, kainas. Socialiniuose tinkluose dalijamės nuotraukomis iš kasdienybės. Atrodo, viskas kaip ir pasakyta.

Bet vis tiek jaučiam - kažko trūksta.

Trūksta vietos, kur galima sustoti ir ramiai paaiškinti. Ne parodyti gražią akimirką, o papasakoti, kas už jos slypi. Nes darželis nėra tik veiklos. Ir tikrai ne tik „rezultatai“.

Mes matome, kiek daug nerimo sukelia pirmosios savaitės darželyje. Kiek daug klausimų lieka be aiškaus atsakymo. Ir kiek mažai kalbama apie tai, kas vyksta iš tikrųjų.

Todėl nusprendėme rašyti.

Ne tam, kad įrodytume, jog esame „geresni“. Taip tikrai nemanome.

Ir ne tam, kad rodytume tik gražias akimirkas, nors jų ir turime labai daug.

Rašome todėl, kad tėvams dažnai trūksta aiškių, paprastų paaiškinimų:

• Kodėl vaikas verkia rytais?

• Ką reiškia, kai jis staiga tampa jautresnis?

• Ar normalu, kad po darželio „išsikrauna“?

• Kaip atrodo tikra adaptacija?

• Kada darželis tik prižiūri, o kada iš tikrųjų ugdo?

Todėl, kad pastebime, kad vaikams dažnai priskiriamos etiketės greičiau nei bandoma suprasti jų tikruosius poreikius:

| „užsispyręs“, „per jautrus“, „per aktyvus.“

O už šių žodžių dažniausiai slypi paprastesni momentai: nuovargis, pasikeitęs ritmas, atsiskyrimo nerimas, noras būti arčiau suaugusio.

Ir tada supranti - žmonėms reikia ne dar vienos nuotraukos iš veiklos. Reikia suprasti, kas vyksta.

Šiame bloge kalbėsime apie tai, kas vyksta iš tikrųjų. Apie adaptaciją. Apie žaidimą kaip mokymąsi. Apie jautrius vaikus. Apie konfliktus. Apie kasdienes situacijas, kurios pažįstamos daugeliui šeimų.

Toliau – apie tai, kas svarbiausia

Šis blogas - tai dar viena forma būti šalia. Mes tikime, kad ryšys kuriamas ne tada, kai viskas gražu, o tada, kai gali kalbėti ir apie nepatogius dalykus.

Mes negalime pažadėti, kad darželyje niekada nebus sudėtingų momentų. Vaikystė apskritai nėra be iššūkių. Bet galime pažadėti, kad apie tuos momentus kalbėsime atvirai.

Jeigu bent viena tema padės jums aiškiau pamatyti savo vaiko elgesį, atpažinti jo poreikį ar tiesiog ramiau išbūti sudėtingą etapą, vadinasi, šį blogą pradėti buvo verta.

Jei skaitote – vadinasi, jums rūpi.

O mums rūpi vaikai. Ir jų tėvai.

Iki greito pasimatymo kituose tekstuose...

Darželis Meškakojis