Jei ugdymo programa svarbiau už vaiką, kas tada svarbu iš tiesų?

Renkantis darželį dažnai norisi aiškumo – kokia programa, kokios temos, ką vaikas išmoks per metus. Tai suprantama. Už to slypi paprastas rūpestis: ar mano vaikui čia bus gerai ir ar jo dienos turės prasmę.

Tačiau ugdymo programa gali būti suprantama skirtingai.

Viena galimybė - iš anksto sudaryti temų planą ir nuosekliai jį įgyvendinti.

Kita - stebėti vaikus ir KURTI UGDYMĄ remiantis tuo, kas jiems iš tikrųjų AKTUALU.

Reggio Emilia filosofija remiasi antruoju keliu.

Reggio Emilia: kaip formuojasi mąstymas ankstyvame amžiuje

Ankstyvoje vaikystėje mąstymas formuojasi ne per informaciją, o per PATIRTĮ.

Mažas vaikas negalvoja abstrakčiai taip, kaip suaugęs. Jis mąsto veikdamas: liesdamas, bandydamas, lygindamas, kartodamas, bendraudamas su kitais. Jo supratimas apie pasaulį gimsta iš realaus santykio su aplinka.

Tradiciniame ugdymo modelyje dažnai laikomasi logikos: pirma - paaiškinimas, tada - užduotis, tada - rezultatas. Vaikas turi suprasti tai, kas jau iš anksto apibrėžta kaip svarbu.

Reggio Emilia požiūris remiasi kita prielaida: mąstymas vystosi tada, kai vaikas PATS KELIA KLAUSIMUS ir turi laiko su jais pabūti.

Ne greitas atsakymas, o tyrinėjimo procesas kuria gilesnį supratimą.

Mąstymas kaip procesas, o ne rezultatas

Ankstyvame amžiuje labai svarbu vaikui turėti galimybę:

• bandyti ir klysti;

• grįžti prie tos pačios idėjos kelis kartus;

• išgirsti kitų vaikų mintis;

• pamatyti savo mąstymo „kelią“ (per dokumentaciją, pokalbius, refleksiją).

  
  

Kai vaikas pasako savo hipotezę ir suaugęs jos NESKUBA PATAISYTI, o padeda ją išplėtoti, vyksta svarbus dalykas - formuojasi vaiko mąstymas.

Vaikas mokosi ne tik fakto. Jis mokosi:

• kelti klausimus;

• ieškoti ryšių;

• lyginti;

• argumentuoti;

• keisti savo nuomonę.

  
  

Tai formuojamas supratimas, kad žinojimas ir mokymasis - tai ne galutinis atsakymas ar rezultatas, o procesas.

Ką tai reiškia "vaiko poreikius atliepianti ugdymo programa" kasdienybėje?

Tai reiškia, kad diena nėra sudėliota taip, jog bet kokia kaina būtų įgyvendintas planas.

Jei vaikams šiandien svarbiau aiškintis, kodėl lyja, nei grįžti prie numatytos temos - ugdymas gali pakrypti ta kryptimi, kurią rodo vaikai.

Jei kyla stiprios emocijos, jos nėra ignoruojamos. Emocinis saugumas laikomas tokia pat SVARBIA UGDYMO DALIMI kaip ir pažintinės veiklos.

Tai nėra atsitiktinumas ar improvizacija. Tai sąmoningas sprendimas pirmiausia matyti vaiką.

Kokią vertę gauna vaikas?

Pasirinkus darželį, kuris dirba Reggio Emilia filosofijos pagrindu, vaikas gauna ne tik veiklas ar temų planą. Jis gauna ugdymo aplinką, kurioje jo mąstymas ir emocijos yra SVARBŪS.

1. Gilesnį mąstymą, o ne paviršinį žinojimą.

Vaikas mokosi ne tik „teisingo atsakymo“, bet ir to, kaip prie jo prieiti. Jis mokosi kelti klausimus, svarstyti, grįžti prie savo idėjų. Tai formuoja kritinį ir savarankišką mąstymą.

2. Pasitikėjimą savo mintimis.

Kai vaiko idėjos yra girdimos, jis pradeda matyti save kaip gebantį galvoti ir kurti. Tai kuria vidinį pasitikėjimą, kuris svarbus visam tolimesniam mokymuisi.

3. Emocinį saugumą.

Kai programa nėra svarbesnė už vaiką, atsiranda erdvė emocijoms. Vaikas mokosi suprasti save ir kitą.

4. Gebėjimą būti santykyje.

Reggio Emilia požiūris stipriai remiasi dialogu. Vaikai mokosi klausytis, dalintis savo idėjomis su kitsid, spręsti nesutarimus. Tai socialiniai įgūdžiai, kurie išlieka ilgam.

5. Vidinę motyvaciją.

Kai ugdymas kyla iš vaikų susidomėjimo, mokymasis tampa natūralus. Vaikas į veiklas įsitraukia ne dėl įvertinimo, o dėl smalsumo.

Renkantis darželį verta pasidomėti ne tik temų planu, bet ir tuo, kaip jame matomas vaikas. Kartais būtent čia slypi didžiausias skirtumas...