Kas nutinka po to, kai tu išeini pro duris? Vaiko adaptacija darželyje...

Apie adaptacijos realybę, tėvų nerimą ir skirtingus adaptacijos scenarijus... Kad tėvams nereikėtų spėlioti: kas vyksta po atsisveikinimo ir kaip suprasti, kada verta pasitikėti, o kada jau laikas keisti planą.

---

Pirmas darželis dažnai atrodo kaip didelis pokytis visai šeimai. Vaikui - nauja vieta, nauji žmonės, naujas ritmas. Tėvams - atsiskyrimas, kaltė, klausimai „ar jam ten bus gerai?“ ir „o jeigu jis ištisai verks?“

Adaptacija nėra apie tai, kaip greitai vaikas nustos verkti. Tai procesas. Ir jis gali būti labai skirtingas: vienam vaikui prireikia kelių dienų, kitam kelių savaičių.

| Abu variantai yra normalūs.

Šiame straipsnyje - kaip adaptacija dažniausiai atrodo realybėje ir ką galima padaryti, kad vaikui būtų saugiau ir ramiau.

Kas iš tikrųjų vyksta su vaiku adaptacijos metu?

Kai vaikas ateina į darželį, jis ne tik bando „apsiprasti prie naujos vietos“. Jis išgyvena daug mažų akimirkų vienu metu:

• Jis turi atsiskirti nuo jūsų - žmogaus, kuris iki šiol buvo pagrindinis ramybės šaltinis.

• Jis turi pasitikėti nauju suaugusiu, kurio dar nepažįsta.

• Jis turi išmokti būti tarp kitų vaikų, kurie kalba, juda, nori, ima, dažnai reikalauja „čia ir dabar."

• Jis turi susigaudyti taisyklėse, kurie nevisada įgarsinami, o kartais įgarsinami ir per dažnai.

Dažnai yra tekę girdėti: „Vaikai greitai pripranta.“

Bet tiesa ta, kad adaptacija nėra lenktynės.Tai saugumo klausimas. Todėl verkimas, pyktis, pasipriešinimas nėra „netinkamas elgesys“. Dažniausiai tai reiškia: „man dar nesaugu“. Net jei aplinka graži, net jei žaislai įdomūs, pirmiausia jam rūpi:

| Žmonės. Ryšys. Stabilumas.

„Vaikas vis verkia darželyje“ - ar tai reiškia, kad darželis netinka?

Ne visada.

Verkimas adaptacijoje gali reikšti labai skirtingus dalykus:

• Verkia atsisveikinimo metu, bet po 5–10 min. įsitraukia.

• Verkia ilgiau, nes jam sunku pereiti iš vienos būsenos į kitą.

• Neverkia darželyje, bet „išsikrauna“ namuose (tampa irzlus, jautrus, naktį prasčiau miega, praščiau valgo).

Visi šie scenarijai yra adaptacijos dalis.

Svarbiau ne „ar verkia“, o kas vyksta po to:

• ar yra suaugęs, kuris būna šalia;

• ar vaikas gauna pakankamai individualuas laiko;

• ar jam nereikia „nusiraminti pačiam“.

Mes netikime principu „paliksim - pripras“. Suaugęs turi būti šalia tiek, kiek vaikui reikia, kol jis pradeda jaustis saugus. Ne „užimti" žaislais, veikla, nuolatos bandyti nukreipti dėmesį, kad nors trumpam užsimirštų, o būtent būti šalia - apkabinti, myluoti, nešioti ant rankų, jei tik tai vaikui padeda nors kiek pasijusti ramiau.

Praktiškai tai reiškia:

1) Pradžia – trumpesnė, bet aiški

Pirmomis dienomis vaikui dažnai lengviau, kai darželyje praleidžiama mažiau laiko, net ir 20 min. gali būti pakankamas laikas.

2) Vaikui reikia ne taisyklių, o žmogaus šalia

Vaikui svarbu ne tik žaislai ar veiklos. Jam svarbu: kas bus su manim, kai man bus liūdna ir sunku. Labai svarbus tampa konkretus žmogus. Ne visa grupė, ne programa, o vienas suaugęs, kuris tampa vaikui saugumo „uostu".

3) Aiškus ritmas, bet lankstus

Vaikams svarbu, kad diena turėtų savo eigą. Kai aišku, kas bus toliau, atsiranda daugiau vidinės ramybės. Tačiau saugumas gimsta ne iš griežto grafiko. Perėjimai iš vienos veiklos į kitą mažam žmogui dažnai yra sudėtingiausia dalis. Jei tam duodama šiek tiek daugiau laiko - įtampos būna mažiau.

| Ritmas padeda. Bet lankstumas padeda dar labiau.

4) Tėvai žino, kas vyksta

Tėvams ramiau tada, kai nereikia spėlioti. Ne tada, kai pasakoma bendrai „viskas gerai“, o tada, kai atsiranda konkretumas:

• kaip vaikui sekėsi apsiprasti naujoje aplinkoje;

• kiek laiko užtruko, kol nusiramino;

• kas jam padėjo tuo momentu;

• ką jis pasirinko veikti, kai pasijuto saugiau ir kiti maži, bet svarbūs vaiko dienos momentai.

  
  

| Kai atsiranda aiškumas, nerimo lieka mažiau.

---

Vaiko adaptacija darželyje: ženklai, kad vaikas jaučiasi vis drąsiau

„Gerai“ nebūtinai reiškia „be ašarų“. Dažniau tai reiškia, kad po truputį atsiranda:

• vaikas randa bent vieną suaugusį, prie kurio gali jaustis ramiau/saugiau;

• pradeda domėtis aplinka (kad ir trumpam, kad ir tik kelias minutes);

• atsiranda momentų, kai jam smagu;

• jis gali nusiraminti su pagalba (ne vienas);

Ir labai normalu, jei progresas eina bangomis: viena diena lengvesnė, kita - sunkesnė.

Pabaigai

Vaiko adaptacija darželyje nėra apie tai, kaip greitai vaikas nustos verkti. Ji apie tai, ar jis po truputį pradeda jaustis saugus.

Kartais būna lengviau, kartais vėl sunkiau. Tai normalu. Svarbiausia, kad šalia būtų suaugęs, kuris neišsigąsta stiprių jausmų ir neskuba jų greitai „supakuoti“. Kai vaikas pajunta, kad jo niekas neskubina, kad jam leidžiama priprasti prie naujos aplinkos savo tempu, atsiranda daugiau ramybės. Tada adaptacija nebėra kova su ašaromis. Ji tampa procesu, per kurį saugumas auga pamažu.

Jeigu skaitant kilo klausimų - parašykite. Kartais vienas klausimas tampa gera tema kitam pokalbiui... ;)

Darželis Meškakojis